Skaičiuojama, jog per požeminę pastato dalį yra prarandama apie 15 – 20 procentų į namus patekusios šilumos.

Nors apšildyti pamatus nėra toks svarbus žingsnis kaip sienų ar stogo sutvirtinimas šiomis medžiagomis, visgi dauguma statybos ekspertų tokį dalyką rekomenduotų pasidaryti būtent dėl papildomo energinio našumo.

Taip pat ekspertai pasakytų, jog skardinė stogo danga yra vienas geriausių variantų norintiems tvirtos stogo dangos.

Kuomet apsaugome pastato pamatus, kartu apsaugome ir jo sienas, nėra sąlygų susidaryti kondensatui, drėgmei ir pelėsiui.

Šiame straipsnyje – plačiau apie tai ką ekspertai turi pasakyti dėl namo pamatų apšiltinimo.

Kodėl svarbu apšiltinti namo pamatus?

Kaip jau minėta, pastatas dėl prasto pamatų apšildymo medžiagomis tokiomis medžiagomis kaip akmens vata ar neoporas, objektas gali prarasti iki 20 procentų savo turimos šilumos.

Tiesa, palyginus su stogo ar sienų apšildymu, pamatų šiltinimas nėra toks svarbus darbas žiūrint grynai iš energetinės perspektyvos, kadangi net ir prastai atlikus šilumos izoliaciją čia, prarandama palyginus nedaug šilumos.

Kur kas svarbiau yra apšildant pastato pamatus yra šių medžiagų suteikiama apsauga nuo kondensato ir pelėsio, kartu apsaugoma pati pastato konstrukcija nuo pačios konstrukcijos ardymosi.

Kokiu būdu vyksta pamatų apšiltinimas?

Dažnai pradedant apšildyti pamatus iš išorės, yra pradeda nuo hidroizoliacinių darbų. Apsaugai nuo drėgmės yra naudojama mastika, dažniausiai ją padengiant bent keliais sluoksniais ir į skirtingas kryptis. Šalia yra naudojamos ir ir priklijuojamos ritininės dangos.

Po hidroizoliacinių darbų, seka pats pamatų šiltinimas. Čia naudojamos medžiagos dažniausiai būna didelio tankio, tokios kaip poliuretano putos ar polistireno lakštai. Didelis medžiagų tankis yra būtinas, kadangi šias izoliacines medžiagas dažnai veiks didelės apkrovos ir nuolatinė drėgmė, todėl taip bus padidintas pats pastato tvirtumas.
Paprastai šildomieji sluoksniai ant pamatų yra klijuojami tuomet, kai pilnai išdžiūsta užtepti hidroizoliaciniai sluoksniai.

Šildomųjų medžiagų storis priklauso nuo to iš kokios medžiagos yra patys pamatai ir pačio pastato šiluminės varžos, tačiau paprastai rekomenduojamas ne mažiau nei 10 cm storis.Jei šiluminė medžiaga bus grunte, papildomai rekomenduojama ją padengti drenažine membrana kuri saugotų ją nuo mechaninių pažeidimų.

Darbams einant į pabaigą yra sukuriamas dar vienas drenažas užpilant žvyru ar smėliu šalia pačio pamato.

Dažniausiai pasitaikančios pamatų šiltinimo klaidos

Paprastai dažniausios pamatų apšiltinimo klaidos yra šios:

• Nepakankamai atkastas pamatas
• Prastai sutvarkytas drenažas
• Per mažas termoizoliacinis sluoksnis
• Nepanaudojamos apsauginės membranos.

Pagrindinis dalykas ką ekspertai pataria – išlaikyti vientisumą naudojant poliuretano putas ir klijus. Taip pat svarbu esą laikytis techninių reikalavimų.

Pabaigai

Straipsnyje aptarėme pastato pamatų apšiltinimo principus. Nors tai nėra pati svarbiausia pastato dalis kurią reikia apšildyti, toks darbas tikrai padėtų sustiprinti pačio pastato konstrukciją ir visiškai minimalizuoti energetinius praradimus pastate.