Samanas nuo stogo geriausia šalinti mechaniškai – naudojant šepetį ir vandens žarną. Jei apnašos įsisenėjusios ar apima didelį plotą, galima naudoti chemiją: biocidinį, acto arba baliklio tirpalą.

Prieš valymą būtina pašalinti didžiąsias sankaupas, o po procedūros – užtikrinti tolesnę samanų prevenciją: įrengti vario arba cinko juostas, apgenėti medžius, periodiškai valyti stogo paviršių. Svarbu valyti atsargiai, kad nepažeistumėte dangos ir neužkimštumėte lietvamzdžių.

Kokį valymo metodą pasirinkti ir nuo ko pradėti – priklauso nuo stogo dangos tipo, samanų kiekio ir jūsų galimybių.

Viena svarbiausių stogo ilgaamžiškumą užtikrinančių detalių yra ir kokybiška lietaus nuvedimo sistema. Daugiau informacijos apie mūsų siūlomus sprendimus rasite čia → manostogas.lt lietaus nuvedimo sistema.

Kodėl ant stogo kaupiasi samanos ir kada imtis jų valymo?

Samanos ant stogo kaupiasi dėl čia esančios drėgmės, pavesio, dangos formos ypatybių. Jos veši ten, kur drėgmė ilgai išlieka – dažniausiai tai būna šiaurinė stogo pusė, įdubos, sandūros, ventiliaciniai vamzdžiai ar vietos po medžių šakomis.

Dangos tipas taip pat turi įtakos: keraminės, betoninės ar bituminės čerpės dėl savo porėtumo ir šiurkštumo labiau kaupia dulkes ir drėgmę, sudarydamos palankias sąlygas samanoms. Net ir plieninė danga, jei nevaloma, gali tapti terpe jų plitimui, ypač jungčių vietose. Stogo užterštumas samanomis dažniausiai pasireiškia po žiemos – kai drėgmė nedžiūsta, o UV spindulių poveikis yra mažas. Pirmieji ženklai – matomas žalsvas arba tamsus apnašas, pasikeitusi stogo spalva, slidūs plotai.

Storos samanų sankaupos ne tik blogina estetiką – jos ardo dangos paviršių, sulaiko drėgmę ir gali užkimšti lietaus nuvedimo sistemą. Optimalus metas valymui – pavasaris ir ruduo, kai oro sąlygos leidžia saugiai dirbti, o samanų augimas dar nėra įsisenėjęs.

Efektyviausi samanų valymo būdai

Mechaninis valymas – šepetys ir žarna

Mechaninis valymas tinkamiausias kai samanų dar nėra daug. Tam naudojamas šepetys su kotu ir  kietais šeriais bei vandens žarna.

Valyti reikėtų nuo stogo viršaus žemyn, braukiant tol, kol samanos visiškai pašalinamos. Drėgnas stogo paviršius padeda – taip samanos lengviau atlimpa. Jei matomos didesnės sankaupos, jas rekomenduojama pašalinti rankomis dar prieš plaunant.

Toks valymas ypač tinka lygiems, neporėtiems paviršiams, pavyzdžiui, plieninei stogo dangai.

Cheminės priemonės – biocidai, actas, baliklis

Cheminis valymas reikalingas, kai samanos yra įsisenėjusios arba užima didelius stogo plotus. Patikimiausias sprendimas – specialūs biocidiniai tirpalai, skirti stogų priežiūrai. Jie naikina ne tik samanas, bet ir kerpes, dumblius.

Alternatyvos gali būti dvi:

• Acto tirpalas – actas skiedžiamas su vandeniu santykiu 1:1.
• Baliklio tirpalas – praskiestas chloro baliklis (pvz., 1 dalis baliklio, 3 dalys vandens).

Pasirinkta priemonė purškiama ant samanų, paliekama 15–30 min., o vėliau nuplaunama vandens srove.

Ar tinka aukšto slėgio plovimas?

Aukšto slėgio plovimas netinka tuo atveju, jei stogo danga sena, yra pažeista ar prastai pritvirtinta. Taip pat neplaukite stogo aukšta srove, jei nemokate reguliuoti jos kampo ir atstumo – per stipri srovė gali pažeisti dangą, išjudinti sandūras ar pažeisti hidroizoliaciją.

Kaip užkirsti kelią samanų atsinaujinimui?

• Cinko arba vario juostelės po kraigu – ant stogo kraigo pritvirtintos juostelės, pagamintos iš cinko arba vario, veikia kaip ilgalaikė apsaugos priemonė. Kai lyja, vanduo, nutekėdamas per šiuos metalus, „nusineša“ jų daleles žemyn per visą šlaitą. Tokia vandens srovė sukuria samanoms netinkamą aplinką, todėl jos nebeauga arba auga daug lėčiau. Tai natūrali prevencija, nereikalaujanti papildomo darbo kiekvieną sezoną.
• Reguliarus lapų ir kitų šiukšlių valymas – susikaupę lapai ir spygliukai veikia kaip kempinė: jie sulaiko drėgmę, dulkes ir sudaro puikią terpę samanoms. Jei likučių nešalinsite, net ir ant švarios dangos pradės augti samanos. Stogą reikėtų apžiūrėti bent kelis kartus per metus, geriausia – po žiemos.
• Medžių šakų genėjimas – tankios šakos užstoja saulę ir trukdo paviršiui išdžiūti po lietaus ar rasos. Nuolatinis pavėsis ir drėgmė yra pagrindinės sąlygos samanoms. Pašalinus arba patrumpinus šakas, stogas gauna daugiau šviesos, greičiau džiūsta ir tampa nepalankus augmenijai.
• Lietaus nuvedimo sistemos priežiūra – latakai ir lietvamzdžiai dažnai užsikemša samanų likučiais, lapais ar žemėmis. Kai vanduo negali laisvai nutekėti, jis užsistovi ir sudaro drėgnas zonas, kuriose samanos plinta daug sparčiau. Reguliarus latakų valymas ir tinkama sistema leidžia išvengti drėgmės pertekliaus bei apsaugo stogo konstrukcijas.
• Stogo apžiūra po žiemos ir lietingų laikotarpių – po šaltų ar labai lietingų periodų, ant stogo gali atsirasti pažeidimų, įtrūkimų ar drėgmės židinių, kurie skatina samanų augimą. Anksti pastebėjus problemą, ją galima išspręsti greitai, kol samanos dar neišplitusios. Reguliari patikra bent du kartus per metus – vienas efektyviausių prevencijos žingsnių.