Drėgmė pastatą veikia ne tik tuomet kai jis yra statomas, tačiau ir visą jo egzistavimo laikotarpį. Ta vadinama „bendroji“ drėgmė, tai yra ta kurią matome vizualiai yra, viena dažniausių problemų namuose susijusia su pastato drėgme.

Norint išvengti drėgmės besikaupiančios iš stogo, dažnas žmonių pasirinkimas yra ir skardinė stogo danga.

Tačiau vien į stogo dangą ar aiškiai matomus drėgmės pažeidimus pažvelgti neužtenka.

Egzistuoja ir „nematomoji“ pastato drėgmė, kuri įprasta eksploatacija namų šeimininkams yra nepastebima. Tokios drėgmės rūšys gali būti – kapiliarinė, difuzinė or konvekcinė drėgmė.

Būtent šios rūšies drėgmė kurią sunku pamatyti ir yra pagrindinė priežąstis mūsų problemoms namuose – ar tai būtų pratekantis stogas, pelėsis, trupantis tinkas ir t.t. Norint išvengti galimų problemų, svarbiausias dalykas yra tinkamai suprojektuoti savo namo projektą.

Šiame straipsnyje, plačiau apie drėgmę namuose rūšis ir ką daryti, kad išvengti problemų su jomis.

Bendrai apie drėgmę ir jos rūšis

Visų pirma kalbant apie drėgmę reikėtų aptarti kas išties ji yra. Puikiai žinome iš fizikos pamokų, jog vanduo gali būti kietas, skystos arba dujinės formos. Na, o drėgmę mes laikome vandens kiekiu esančiu ore ar kitoje medžiagoje.

Logiška, jog pirminiu pastato drėgmės šaltiniu galime laikyti įvairius klimato veiksnius, pvz.: sniegas, vanduo ar žemė ant kurios pastatas stovis. Šių faktorių mes neišvengsime, tačiau jų efektą galime kompensuoti tinkamai apsaugodami savo namus. Tai gali būti patvari stogo danga ar sienos apdaila.

Kaip jau minėjome, “matoma” pastato drėgmė ir dažniausias namų savininkams problemų sukelianti drėgmės rūšis.

Tiesa, jos išvengti nėra sunku, o svarbiausia yra tinkamai įsirengti patį pastatą. Jei įrenginėjant pastatą sudrėksta statybinės medžiagos, būtina užtikrinti, jog jos tinkamai išdžiūsta ar išgaruoja dar statybos metu.

Konvekcinė drėgmė

Pirmoji sunkiai pastebimos drėgmės rūšis yra konvekcinė. Toks šlapumos tipas yra susijęs su keliaujančiais šilto oro srautais. Kuo šiltesnis oras, tuo daugiau drėgmės juo gali keliauti. Jei pastatas yra rengiamas nekokybiškai, yra rizikos, jog netinkamai įrengti atitvarai taps konvekcinę drėgmę priimančiu šaltiniu.

Įrenginėjant pastatą būtina jos konstrukcinėse dalyse palikti minimalų tarpą kuris leistų orui vaikščioti laisvai, kitu atveju jo drėgni kristalai kondensuojasi ant sandaraus paviršiaus. Paprastai šių skylių atskirai įrenginėti nereikia ir pilnai užtenka tų kurias sudaro metalo profiliai vėdinamų sienų tipuose.

Difuzinė drėgmė

Kita drėgmės rūšis kuri dažnai kaupiasi pastatuose yra difuzinė drėgmė. Tokia drėgmė kaupiasi dėl skirtingose patalpose esančių garų tankio ir slėgio. Kuomet turime turime šiltąjį sezoną, daugiau drėgmės bus vidaus patalpose. Dėl fizikos dėsnių, tokia drėgmė sieks balanso su išore, todėl pradės keliauti iš vidaus į įšorę.

Norint užkirsti kelią garų kondensavimuisi ir tuo pačių drėgmės kaupimuisi, namų konstrukcijoms yra būtini tokie sprendimai kaip difuzinės plėvelės ir garų užtvaros kurios neleistų tokiai drėgmei kauptis.

Kapiliariškumas

Dar vienas aktualus procesas susijęs su drėgme namuose – tai kapiliariškumas arba kitaip, drėgmės judėjimas siauroje erdvėje be jokios išorinių jėgų pagalbos. Šis procesas labiausiai veikia namo pamatus ir apdailą.

Paprastai šiai problemai kelias yra užkertamas pamato plokštėmis bei smėlio ar žvyro sluoksniais šalia pamatų. Papildomai namuose yra įrengiami ir hidroizoliaciniai sluoksniai kurie neleidžia gruntinei drėgmei patekti į namus.

Pabaigai

Straipsnyje aptarėme pagrindines drėgmės rūšis ir jų sukeliamas problemas. Drėgmės kontroliavimas yra vienas iš svarbiausių pastato įrengimo projekto dalių. Reikia užtikrinti ne tik, kad ji nepatektų į svarbiausias namo konstrukcijas, tačiau kartu gėbėtų ir lengvai išdžiūti jei ji ir patektų į jo dalis.