Nacionalinė mokėjimo agentūra, kitaip dar žinoma kaip tiesiog (NMA) prieš keletą metų skelbė paramos programą seniems šiferiniams stogams namuose pakeisti.

Nors pagal pirminį planą paramai iš viso buvo numatyta 2 milijonai eurų, sulaukus dvigubai daugiau namų šeimininkų keisti stogus (per du tūkstančius pirmaisiais mėnesiais) buvo kreiptasi paraminių lėšų didinimui iki 4 milijono eurų.

Skardinė stogo danga, bitumas ar keraminės dangos buvo vieni iš populiariausių pasirinkimų naujoms stogo dangoms.

Šiame straipsnyje – trumpai apžvelgsime apie šios paramos iniciatyvą ir jos rezultatus.

Namų stogai keisti negreitai

Vienu metu buvo skaičiuojama, jog Lietuvoje bent jau du trečdaliai visų stogų esančių provincijoje yra šiferiniai. Senojo tipo šiferis, kaip žinia, savo sudėtyje turi kenksmingai sveikatai asbesto. Deja, tačiau daugelis žmonių savo stogus keičia labai lėtai, kadangi neturi pakankamai lėšų.

Buvo skaičiuota, kad jeigu mūsų šalyje stogai ir toliau bus keičiami taip lėtai, pakeisti visiems seniems stogams gali prireikti ir šimtmečio. Esą lėšų gyventojams stinga ne tik pakeisti patį stogą, tačiau kartu ir pašalinti senąsias atliekas.

Iš viso per 2014-2020 metus trukusią programą stogams pakeisti buvo skirta daugiau 11 milijonų eurų paramos. Programos pradžioje kasmet buvo sulaukiama maždaug po 1 tūkst. pareiškėjų per metus, kiek vėliau jų sulauktas ir dvigubai daugiau.

Šį finansinį laikotarpį iki 2020 m. šiferio stogams keisti iš Kaimo plėtros programos skirta per 11 mln. eurų paramos. Ja kasmet pasinaudoja apie 1 tūkst. pareiškėjų, tačiau pastarais metais pageidaujančiųjų atsirado kur kas daugiau apie – 2 tūkst.

Pasak Aplinkos ministerijos, pateikti prašymai tvirtinami yra ne visi. Vertinant pateikimus iš žmonių yra vertinamas jų tinkamumas ir prioritetiškumas.

Fondo lėšų kartais ir pritrūkdavo

Pateikiant prašymą, AM visų pirma atsižvelgia į žmogaus pateiktą lėšų ir išlaidų suvestinę. Žmonės pretenduoti į paramą gali tik tuomet jei visa pateikta prašyme informacija, patikrinus yra teisinga, o pateiktos išlaidos yra pagrįstai galimos finansuoti.

Tiesa, pasitaikydavo situacijų kuomet, net tinkamai prašymą pateikę žmonės laiku negavo paramos stogui keisti. Mat pagal pirminį planą stogų paramai buvo numatyta 2,32 miljono, tačiau paraiškas iš viso reikėjo 3,7 milijono eurų. Kiek vėliau vyriausybė papildė fondo lėšas trūkstama pinigų suma.

Trukdė ir klaidos

Kitas dalykas pasak NMA atstovų kas trukdė gyventojams gauti daugiau paramos arba išvis ją gauti yra ir klaidos pasitaikančios jų pateikiamuose prašymuose. Norintys gauti finansavimą žmonės, su tiekėjais privalėdavo atsiskaityti per finansines institucijas – tai ir buvo pats svarbiausias kriterijus.

Kartu sekė ir banko sąskaitų išrašai, pavedimai ir nurodymai. Visos bankinės operacijos privalėjo būti atliekamos iš sąskaitos priklausančios paramos prašymo teikėjui. Jei apmokėjimai vykdavo, kad ir iš giminaičio sąskaitos, žmogus pretenduoti į paramą jau negalėdavo.

Dar viena klaida kurią dažnai pastebėdavo paramos reguliuotojai – neteisingai nurodyta išlaidų suma, kuomet yra nurodoma ne gaunamos paramos kiekis, bet kiek apskritai buvo išleista pinigų keičiant stogą (parama padengia tik 50 procentų sumos).

Galiausiai kliudydavo ir neteisingai nurodytas pašalinto asbesto kiekis. Žmogus privalo užtikti, jog po darbų yra utilizuojamas toks atliekų kiekis koks nurodytas prašymas, kitu atveju kliūtis gauti paramą taip pat gali susidaryti.

Pabaigai

Straipsnyje trumpai aptarėme asbesto keitimo programą. Iš esmės galima sakyti jog ji tikrai pavyko, kadangi tūkstančiai gyventojų sparčiau atnaujino savo senus stogus. Planuojama, jog ši parama tęsis ir toliau nuo 2020 metų.